Lietuvos darbo birža šių metų vasarį atliko bedarbių apklausą darbo biržos teikiamų paslaugų kokybei įvertinti. Apklausa vyko tiesioginių interviu būdu, buvo apklausti visose šalies darbo biržose registruoti bedarbiai ir ieškantys darbo asmenys, juos pasirenkant atsitiktinės atrankos būdu. Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimo apklausoje dalyvavo 4,8 tūkst. klientų.
Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Alberto Šlekio tvirtinimu, kiekvienais metais atliekama klientams teikiamų paslaugų kokybės ir jų aktualumo stebėsena leidžia numatyti tolesnes paslaugų tobulinimo kryptis ir darbo biržos veikloje atsižvelgti į kintančius darbo rinkos poreikius. „Apibendrinę apklausos duomenis, galime išsiaiškinti priežastis, kodėl bedarbiai nesinaudoja tam tikromis darbo biržos paslaugomis, kokių naujų paslaugų jie norėtų, ir atsižvelgę į siūlymus objektyviau ir tikslingiau organizuoti jų aptarnavimą“, – pažymėjo A.Šlekys.
Ar bedarbiams suteikiama pakankamai reikalingos informacijos?
Tyrime dalyvavusių bedarbių teigimu, jie yra gerai informuojami apie visas darbo biržos teikiamas paslaugas. Apklausos rezultatai parodė, kad daugiausia reikiamos informacijos respondentai gauna bendraudami su juos aptarnaujančiu specialistu – 94 proc. ir randa darbo biržos informaciniuose stenduose – 81 proc. Tuo tarpu jie mažiausiai naudojasi Savarankiškos informacijos paieškos sistemomis (SIP ir PIC) – 44 proc. Be to, klientai ir patys aktyviai ieško informacijos darbo biržos atviro informavimo prieigose (1 pav.).
Daugiausiai elektroninėmis darbo biržos paslaugomis naudojasi jauni bedarbiai
Tarp įvairių darbo paieškos būdų vis labiau populiarėja internetinė darbo paieška ir www.ldb.lt interneto svetainėje skelbiama informacija. Daugiau nei pusė – 55 proc. respondentų naudojasi informacija, paviešinta Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje. Palyginti su praėjusiais metais, besinaudojančių interneto svetaine skaičius beveik nepakito.
Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje 60 proc. apklaustų klientų lankosi kartą per savaitę arba dažniau, kartą per dvi savaites – 27 proc. Daugiausia interneto svetaine naudojasi 25-34 metų amžiaus respondentai.
Dauguma darbo biržos svetainės vartotojų teigiamai įvertino čia pateiktą informaciją apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą. Net 74 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad rado pakankamai informacijos apie darbo biržos elektronines paslaugas internetinėje svetainėje.
Tarp visų darbo biržos teikiamų elektroninių paslaugų populiariausios yra laisvų darbo vietų paieška ir el. pašto žinučių užsakymas apie dominančias laisvas darbo vietas. Beveik pusė nesinaudojančių darbo biržos el. paslaugomis pabrėžė neturintys techninių galimybių ir poreikio jomis naudotis. Kas penktas pripažino, jog elektroninėmis paslaugomis naudotis nemoka – trūksta žinių ir įgūdžių.
Didžioji dalis respondentų teigiamai vertina individualų užimtumo veiklos planavimą
Tyrimo dalyvių paprašyta įvertinti darbo biržoje kiekvienam registruotam bedarbiui sudaromą individualų užimtumo veiklos planą. 67 proc. respondentų jį įvertino gerai ir mano, kad planas naudingas, nes planuojant karjerą kryptingai pasirenkami užimtumo tikslai ir veikla siekiant galutinio tikslo – įsidarbinti. Tačiau 17 proc. apklausoje dalyvavusių bedarbių nesupranta tokio plano paskirties, 16 proc. mano, kad jis nereikalingas. Palyginti su 2012 metais atlikta apklausa, duomenys nedaug keitėsi.
Kaip bedarbiai vertina darbo biržos teikiamas paslaugas?
Respondentų buvo prašoma atsakyti, kokiomis darbo biržos paslaugomis jie naudojosi ir kokia jų kokybė. Palankiausiai respondentai įvertino konsultanto – tarpininko individualaus darbo paslaugą – net 95 proc. teigė neturintys pastabų. Geriausiai konsultanto/tarpininko individualų darbą vertino Kauno TDB Kėdainių, Panevėžio TDB Pasvalio, Plungės TDB Mažeikių skyrių ir Vilniaus TDB Trakų skyriaus Elektrėnų poskyrio (100 proc.) respondentai. Kiek mažiau respondentai palankiai įvertino Vilniaus TDB Vilniaus miesto ir rajono skyrių konsultanto/tarpininko individualų darbą. Kiek blogiau darbo biržos klientai vertino Talentų banką, profesinio mokymo ir darbo rotacijos priemones.
Daugiausia respondentų naudojasi konsultavimo grupėms, informavimo ir konsultavimo telefonu paslaugomis, viešųjų darbų ir pagalbą veiklai pagal verslo liudijimus priemonėmis. Iš aktyvių darbo rinkos politikos priemonių gerai vertinami viešieji darbai – 88 proc., darbo įgūdžių įgijimo rėmimas – 88 proc., įdarbinimas subsidijuojant – 86 proc.
Apibendrinant apklausos rezultatus, būtų galima teigti, kad dauguma respondentų darbo biržos teikiamas paslaugas įvertino palankiai, tačiau dėmesys šioms paslaugoms tobulinti turi būti teikiamas nuolat. Darbo biržos teikiamos paslaugos tenkina 83 proc. apklaustųjų. Iš dalies nepatenkintų buvo 16 proc. Nepatenkintų darbo biržos paslaugų kokybe buvo mažiau nei 1 proc., o neapsisprendusių – 1 proc.
Apklausoje dalyvavę respondentai pateikė pasiūlymų darbo biržos paslaugoms gerinti. Bedarbiai pageidauja daugiau skelbimų ir išsamesnės informacijos apie galimas laisvas darbo vietas ir profesinį mokymą. Taip pat jie nori daugiau bendrauti su tarpininkais ir konsultantais, siūlė didinti konsultantų skaičių, kad aptarnautų mažiau bedarbių. Jų nuomone, tada darbas būtų efektyvesnis. Bedarbiams vis dar yra sunku naudotis elektroninėmis paslaugomis, todėl apklaustieji nurodė, jog pageidautų aiškesnės informacijos ar paaiškinimo, kaip geriau naudotis elektroninėmis paslaugomis ir internetu.
Plačiau apie bedarbių apklausą: http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/Apklausa.aspx?AspXPage=g%5F74BA386F45D541BEA55864260B990FA9:%2540ID%3D34
Pagal www.ldb.lt
|