Lietuvių | English | Русский | Svetainės medis

NSĮS narių įmonėse dirba 972 neįgalieji Tinklalapis atnaujintas 2012-01-09


TEKSTO DYDIS A A A

Apie NSĮS    Naujienos        SIŪLOME DARBĄ    Naudingos nuorodos    Statistinė informacija    Klausimai-atsakymai    Kontaktai    Vykdomi projektai    NSĮS sukurtas filmas   
 

 

NSĮS nariai:
  Pagal įmonės pavadinimą  
 
  Pagal veiklos sritį  
 
IĮ "Eurotela"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Languvita"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Linkris"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
VšĮ "Socialinių projektų centras"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Klaipėdos banga"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Informacijos saugumo agentūra"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Saberta"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Elkada"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Metras"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Atropa"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Verslo bitė"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Socialinis institutas"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Faktumas"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Viremida"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Lyderio grupė"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Statybų techniniai sprendimai“
Apie mus
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
 
 
Naujienos
2015-09-24
Nauja techninių pagalbos priemonių skyrimo tvarka reikalauja atsakingesnio jų vartotojų požiūrio Plačiau
 
2015-09-24
Bendras Latvijos-Lietuvos projektas „Neįgalių socialinių įmonių konkurencingumo didinimas“ Plačiau
 
Skaityti visas naujienas

"15min" informacija

Artėjantis vasaros sezonas policijos pareigūnus verčia uoliai ruoštis: masiniai susibūrimai ir šventės neretai neapsieina be nusikaltimų ar viešosios tvarkos pažeidimų. Nemenka pagalba pareigūnams – vaizdo stebėjimo kameros senamiestyje, tačiau tamsiu paros metu jos – „aklos“, o apšvietimas gatvėse – ne šimtaprocentinis.

Šiuo metu Klaipėdos senamiestį 57 kamerų monitoriuose stebi 6 neįgalumą turintys klaipėdiečiai: du vyrai ir keturios moterys.

Šiuo metu Klaipėdos senamiestį 57 kamerų monitoriuose stebi 6 neįgalumą turintys klaipėdiečiai: du vyrai ir keturios moterys.

Iki 2009-ųjų pradžios Klaipėdoje sumontuotos 57 vaizdo stebėjimo kameros, kurios sujungtos į viešąją tvarką užtikrinančią sistemą „Saugus miestas“. Ši sistema iki šiol nebuvo atnaujinta, tačiau esą vaizdo stebėjimo kameros senamiestyje sėkmingai veikia valdomos šiam darbui priimtų neįgaliųjų. Vaizdo stebėjimo kamerų tinklą Klaipėdos mieste anuomet įdiegė intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė, laimėjusi Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą konkursą ir įsipareigojusi 10 metų užtikrinti vaizdo stebėjimo sistemos techninę priežiūrą. Planuota įdiegti dar 23 kameras, tačiau iki šiol nepavyksta tam rasti lėšų.

„Mintys dar nesiremia pinigais ir šiuo metu tai yra prabanga, nors policija jau seniai parengė potencialių vietų planą“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis. Savivaldybėje svarstomos kelios galimybės, kaip užtikrinti viešąją tvarką mieste, ypač senamiestyje. Be minčių plėsti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą, prabilta ir apie gatvių apšvietimo gerinimą. Šiemet miesto taryba tam jau numatė papildomai skirti 250 tūkst. Lt. Savivaldybės specialistai kartu su policijos pareigūnais ieškos geriausio ir kartu „taupiausio“ varianto. Tamsias miesto gatves panoro apžiūrėti ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, ketinąs įsiprašyti į vieną iš naktinių policijos ekipažų ir savomis akimis išvysti „raudonąsias pavojaus zonas“.
Vaizdo stebėjimo kamerų efektyvumu sakė esąs patenkintas Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojas komisaras Vytautas Kazlauskas. Pareigūnas džiaugėsi, jog ne tik kameromis užfiksuojama nemažai pažeidimų, bet ir gyventojai darosi vis aktyvesni ir praneša apie neteisėtus veiksmus ar netinkamą kaimynų elgesį.
 
V.Kazlausko teigimu, patruliai per dieną į iškvietimus reaguoja 100–150 kartų. Šis skaičius dar keliomis dešimtimis išauga vasaros sezono metu. Anot jo, vaizdo kamerų efektyvumas – akivaizdus. V.Kazlauskas teigė, jog per tris šių metų mėnesius užfiksuota 800 pažeidimų. „Įvykių nustatoma nemažai, tik gaila, kad vaizdo stebėjimo sistema yra „akla“ tamsiu paros metu ir matome tik žmonių siluetus“, – kalbėjo komisaras. Jam antrino ir Klaipėdos VPK Patrulių būrio vadas Igoris Lapinš. Jo teigimu, pernai būtent vaizdo stebėjimo kamerų dėka užfiksuota 300 pažeidimų faktų, sulaikyti 693 įtariamieji. Jo nuomone, patruliams būtų pravartu matyti, ką tamsiu metu prie parduotuvės vitrinos veikia prašalaitis – šiaip stoviniuoja, ar jau laiko paruošęs užantyje akmenį ir ketina plėšti.
 
Kameros – brangus malonumas
Klaipėdos meras V.Grubliauskas antradienį vykusiame pasitarime su policijos atstovais ir savivaldybės specialistais iškėlė klausimą, į ką investuoti apsimokėtų labiau – gerinti gatvių apšvietimą ar pirkti naktinio vaizdo matymo kameras.
 
Dabartinei saugaus miesto sistemai prieš keletą metų skirta daugiau nei 5 mln. Lt, tačiau panašių investicijų vėl gali prireikti, jei bus nuspręsta plėsti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą. Mero V.Grubliausko teigimu, kamerų efektyvumas yra apie 60 proc., tad verta pagalvoti, ar investuoti į jų plėtrą.
 
Policijos atstovas V.Kazlauskas būtų labiau linkęs gerinti miesto apšvietimo sistemą, nei pirkti naktinio vaizdo kameras, tačiau pripažino, kad kameros būtinos prie mokymo įstaigų. Prastos nuomonės apie vaizdo stebėjimo kameras vicemeras Artūras Šulcas. Pasak jo, greičio matuoklių įdiegimo mieste sistema atsipirko su kaupu, o vaizdo kameros, jo nuomone, nepateisino lūkesčių. Kamerų sistemos plėtimą brangiu malonumu pavadino ir M.Poimanskis. „Kai policijos iniciatyva 2007-aisiais buvo imta įdiegti ši sistema, gatvės „blizgėjo“, buvo puikiai apšviestos. Ketveri metai praėjo, technologijos patobulėjo“, – kalbėjo Viešosios tvarkos poskyrio vedėjas.
 
Kelių ereliai ir chuliganai
Patrulių būrio vadas I.Lapinš tikino, jog vaizdo kameromis pavyksta užfiksuoti nemažai chuliganizmo atvejų. Jo manymu, labiausiai kamerų reikia jaunimo lankomose vietose: Jono kalnelyje, Kruizinių laivų terminale, Danės skverelyje bei skulptūrų parke. Ten jaunimas nevengia girtuokliauti bei aiškintis santykius.
 
Vaizdo kamerų pagalba įkliūna nemenkas skaičius eismo taisyklių pažeidėjų. Per keturis mėnesius užfiksuota daugiau nei 1000 kelių eismo taisyklių pažeidimų, t.y. apie 20 per dieną. „Atšilus orams, imama dažniau piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, kurie vartojamai viešosiose vietose, o vaizdo kamerų tikslas – palaikyti viešąją tvarką. Pasitaiko ne vienas atvejis, kai pažeidėjas pro kameros akis nepraslysta nebe pirmą kartą ir įkliuvęs visaip teisinasi bei gudrauja“, – pažeidėjų naivumu stebėjosi pareigūnas. Pasak jo, dažnai savo kaltę neigiantys įtariamieji pakeičia elgesį sužinoję, jog buvo užfiksuoti vaizdo kameros: vieni nuliūsta, kiti pasipiktina, jog buvo filmuojami.
 
Pasitaiko ir itin įžūlių pažeidėjų: neseniai užfiksuoti paaugliai, prieš pat kameros „akį“ apiplėšę gulintį žmogų. Įamžintas ir dviračio vagis, kuris be skrupulų dienos metu prirakintą transporto priemonę nuo ją prilaikiusios spynos „vadavo“ žirklėmis. Paklaustas apie kitas „karštas“ miesto vietas, kuriose vertėtų įdiegti kameras, I.Lapinš paminėjo Žvejybos rajoną, kur Naikupės gatvėje esantis prekybos centras yra traukos objektas ten gyvenantiems asocialiems asmenims bei įvairaus plauko nelegalių gėrybių prekybininkams. Pareigūno teigimu, kameros praverstų visur, kur pastebimas didesnis žmonių srauto judėjimas.
 
Atlyginimas – minimalus
Neįgaliuosius darbui su vaizdo kameromis samdančios bendrovės „Lyderio grupė“ Socialinių reikalų vadovas Gediminas Bartkus teigė, jog tokį darbą dirbti pageidauja nemažas skaičius neįgaliųjų.
 
„Tai gan lengvas būdas integruoti neįgalų žmogų į darbo rinką. Tokį darbą gali dirbti įvairaus pobūdžio negalią turintys žmonės“, – sakė G.Bartkus. Neįgalieji dirba dvejomis pamainomis nuo 7.30 val. iki 21.30 val. Nuo sausio mėnesio „Lyderio grupė“ pasirašė sutartį su savivaldybe dėl finansavimo. Savivaldybė moka 7,52 Lt be PVM už vieną darbo valandą – iš viso daugiau nei 4 tūkst. val. per metus. Iš viso sumokama 36,8 tūkst. Lt.
 
Valandinio įkainio suma dalinama pusiau, kadangi per valandą dirba du žmonės, tad neįgalieji dirba už minimalų įkainį. Dalis įkainio atitenka ir įdarbinimo įmonei, tačiau kiek tiksliai, G.Bartkus neatskleidė ir patikino, kad įmonė neuždarbiauja, o pelnas per mėnesį siekia vos kelis šimtus litų.
Pasak jo, policija neįgaliųjų darbą vertina itin palankiai, o patruliai gali daugiau laiko skirti nusikaltimų prevencijai gatvėse. Pakalbintos dvi antradienį prie vaizdo stebėjimo kamerų dirbusios klaipėdiškės sakė, jog darbas nėra sunkus, tačiau atsakingas. Į kalbas moterys nesileido, kadangi fiksavo įvairius pažeidėjus, kurių dauguma – vairuotojai.