Lietuvių | English | Русский | Svetainės medis

NSĮS narių įmonėse dirba 972 neįgalieji Tinklalapis atnaujintas 2012-01-09


TEKSTO DYDIS A A A

Apie NSĮS    Naujienos        SIŪLOME DARBĄ    Naudingos nuorodos    Statistinė informacija    Klausimai-atsakymai    Kontaktai    Vykdomi projektai    NSĮS sukurtas filmas   
 

 

NSĮS nariai:
  Pagal įmonės pavadinimą  
 
  Pagal veiklos sritį  
 
IĮ "Eurotela"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Languvita"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Linkris"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
VšĮ "Socialinių projektų centras"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Klaipėdos banga"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Informacijos saugumo agentūra"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Saberta"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Elkada"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Metras"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Atropa"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Verslo bitė"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Socialinis institutas"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Faktumas"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Viremida"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Lyderio grupė"
Apie įmonę
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
UAB "Statybų techniniai sprendimai“
Apie mus
Paslaugos
Patirtis
Rekomendacijos
Kontaktai
 
 
 
Naujienos
2015-09-24
Nauja techninių pagalbos priemonių skyrimo tvarka reikalauja atsakingesnio jų vartotojų požiūrio Plačiau
 
2015-09-24
Bendras Latvijos-Lietuvos projektas „Neįgalių socialinių įmonių konkurencingumo didinimas“ Plačiau
 
Skaityti visas naujienas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: neįgalūs žmonės turi sulaukti realios, o ne deklaratyvios pagalbos

Savarankiški, pasitikintys savimi, aktyviai besireiškiantys mokslo, sporto, meno bei kitose srityse, ambicingus tikslus sau ir kitiems keliantys – tokius iš visos šalies atvykusius neįgaliuosius sutiko Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės padrąsinti ir paskatinti Prezidentūroje jie sėdo prie bendro stalo, kad su aukščiausiais valstybės pareigūnais, kaip lygūs su lygiais, aptartų aktualiausias problemas, pasidžiaugtų savo laimėjimais, patikintų patys prisiimą atsakomybę už savo ateitį. Prezidentė iš pirmų lūpų išgirdo, ko trūksta, kad būtų užtikrinta reali neįgaliųjų integracija į visuomenę: sudarytos sąlygos mokytis, dirbti, sportuoti, kurti.

 

Savarankiškumas – pagrindinė visaverčio gyvenimo sąlyga

 

„Kiekvieną dieną susidurdami su įvairiais sunkumais, pasiekėte didžiulių aukštumų, kurių kiti žmonės, turėdami visas galimybes, nepasiekia. Jūs esate mums visiems ryžto, drąsos, pasiaukojimo pavyzdys, – sakė  Prezidentė D.Grybauskaitė, susitikusi su aktyviais neįgaliaisiais, aukštų rezultatų pasiekusiais sporto, mokslo ir meno srityse. – Mūsų visų pareiga palaikyti jus ir užtikrinti galimybes būti savarankiškiems ir įgyvendinti savo idėjas.“

 

Savarankiškumas – svarbiausia aktyviai ir prasmingai gyventi norinčio neįgalaus žmogaus siekiamybė. Rateliais judanti Vytauto Didžiojo universiteto magistrantė Rūta Kupčinskaitė – puikiausias to įrodymas. Nors ir turėdama sunkią negalią, ji pasiryžo siekti aukštojo mokslo, pasirinko retą, bet įdomią specialybę, stengiasi savo pavyzdžiu užkrėsti kitus likimo bičiulius: konsultuoja neįgalius abiturientus, dalyvauja studijų parodose ir pan. Susitikime su šalies vadove Rūta džiaugėsi, kad per pastaruosius penkerius metus aukštosiose mokyklose besimokančių neįgaliųjų padvigubėjo (2006-aisiais jų buvo 500, dabar – jau per 1000). Tam labai padėjo valstybės parama – iš dalies padengiamas mokestis už studijas, skiriamos lėšos specialiesiems poreikiams tenkinti. Pasak R.Kupčinskaitės, net praėjusį rudenį, kai daug studijuoti nutarusių jaunuolių už mokslą turėjo sumokėti gana brangiai, savo apsisprendimo tapti savarankiškais ir naudingais valstybei jie nepakeitė. Ir tai džiugina, nuteikia optimistiškai.

 

Tačiau, R.Kupčinskaitės nuomone, tokių ambicingų tikslų siekiantiems jauniems žmonės reikia labiau padėti. Deja, iki šiol neįgalusis vis dar turi rinktis ne tą specialybę, apie kurią svajoja, o tą, kur yra pritaikyta aplinka. Pasak Vilniaus universitete dėstytoju dirbančio Juozo Bernatavičiaus, dėl nepritaikytos aplinkos neįgalieji  dažniausiai renkasi neakivaizdines studijas, o tai nespartina jų integracijos į visuomenę.

 

Vytauto Didžiojo universitetą R.Kupčinskaitė vadino vienintele neįgaliesiems pritaikyta mokykla. Gal ne visuomet fizinės aplinkos pritaikymo, bet kartais net dar svarbesniu aspektu – geranoriško akademinės visuomenės požiūrio, lankstumo, galimybių prisitaikyti prie neįgaliųjų poreikių paieškomis.

 

Lietuvos studentų sąjungos Socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į dar vieną teigiamą poslinkį – aukštosiose mokyklose jau galima sutikti ne tik neįgalių studentų, bet ir dėstytojų. Nors kol kas jų nėra daug, tačiau tai byloja apie besikeičiantį neįgalaus specialisto vertinimą, jo kompetencijos pripažinimą. Pamažu įgyvendinamas siekis, kad neįgalus žmogus būtų vertinamas ne pagal fizinius, bet pagal jo protinius gebėjimus.

 

Geram darbuotojui reikia ne pašalpos, o normalaus atlyginimo

 

Lietuvos paraplegikų asociacijos vadovas J.Bernatavičius pastebėjo, kad ši organizacija vienija pakankamai jaunus sunkių ligų varginamus ar traumas patyrusius žmones. Vidutinis jų amžius – 32-eji. Tarp rateliais judančių paraplegikų yra dirbančių buhalteriais, teisininkais, gydytojais, žurnalistais, mokytojais, vadybininkais. Tiesa, tokių žmonių nedaug. Dauguma neįgaliųjų neturi darbo. Tai lemia nepritaikyta aplinka, nepakankama kvalifikacija, išsilavinimo trūkumas. Įsidarbinimo galimybes pastaruoju metu itin apsunkino ekonominė situacija – esant tokiam nedarbui konkurencija darbo rinkoje tapo dar didesnė. Dažniausiai darbdavys neigiamai žiūri į neįgalųjį, manydamas, kad šis negalės tinkamai atlikti jam patikėto darbo. Beje, raštu savo mintis išdėsčiusi Šiaulių universitete dirbanti rateliais judanti Jūratė Vinikaitytė paragino nepamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko – dažnai už tą patį darbą neįgaliajam mokamas mažesnis atlyginimas nei sveikajam.

 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė priminė, jog mūsų šalies įstatymai palankūs neįgaliųjų įdarbinimui. Užimtumo rėmimo, Socialinių įmonių įstatymai sukuria sąlygas neįgaliuosius įdarbinti į subsidijuojamas vietas. Šiuo metu šalyje veikia 102 socialinės įmonės. Vienos jų, prieš 3,5 metų įsikūrusios viešosios įstaigos „Eurotela“ vadovas Nerijus Briedis pasakojo, jog nuo 3 neįgalių žmonių pradėjusi įmonė dabar jų jau yra įdarbinusi daugiau kaip 40. Kaune ir Klaipėdoje jie stebi vaizdą kameromis, suteikia informaciją skambinantiesiems į skambučių centrą. N.Briedis patvirtina, jog neįgalieji puikiai atlieka savo pareigas, dažnai net geriau nei sveikieji. Vis dėlto surasti tikrai motyvuotų, atsakingų, dirbti norinčių neįgaliųjų nėra lengva.

 

Pasak Prezidentės D.Grybauskaitės, šios problemos aktualios ne tik mums, bet ir kitoms Europos Sąjungos šalims: trūksta tolerancijos, užimtumo skatinimo, lygiaverčio apmokėjimo už darbą. Šalies vadovės nuomone, bent iš dalies neįgaliųjų įdarbinimo problemas galėtų padėti išspręsti nuotolinis darbas. Susitikimo metu išsikristalizavo idėja sukurti visiems lengvai prieinamą interneto portalą „Ieškau darbo“, kuriam neįgalieji galėtų pateikti informaciją apie savo kompetencijas, motyvaciją dirbti, kitas reikalingas žinias. Tokio portalo atsiradimu D.Grybauskaitė paragino pasirūpinti Neįgaliųjų reikalų departamentą.

 

Kauno rajono savivaldybės teisininkas, rateliais judantis Egidijus Grigonis, pastebėjo, jog iš pirmo žvilgsnio labai palankūs įstatymai kartais atlieka meškos paslaugą. Štai, pavyzdžiui, už sunkiausią negalią turinčių žmonių įdarbinimą subsidija darbdaviams mokama visą laiką. Jeigu, tarkime, 3-ejus metus neįgalusis gerai dirbo ir darbdavys įsitikino, kad jis nepriekaištingai atlieka savo pareigas, kodėl toks žmogus negalėtų būti pervestas į įmonės lėšomis apmokamą vietą? Nuolatinė subsidija, E.Grigonio nuomone, prilygsta pašalpai. O ar gerai dirbančiam neįgaliajam jos reikia? Žinoma, subsidijos laiko ribojimas jį įpareigotų labiau stengtis ir pateisinti darbdavio pasitikėjimą. Bet tai, pasak E.Grigonio, visiškai normalus dalykas. Likimo draugus jis ragino dažniau savęs paklausti: ko aš pasiekiau, ką išmokau ir ką galiu kitiems pasiūlyti, o tik po to ko nors reikalauti.

 

„Kiekvienas iš mūsų galime prisiimti tokią atsakomybės naštą, kokią galime pakelti. Tik tada galime reikalauti iš kito, kai patys kažką duodame. Kiekvieną dieną turime klausti savęs, ką galime duoti savo artimui, šeimos nariui, kaimynui, bendruomenei, savo šaliai”, – sakė ir šalies vadovė.

 

Žavi kūrybinės neįgaliųjų galios

 

Studijuoja, dirba, sportuoja – tai tikrai ne baigtinis aktyvių neįgaliųjų veiklų sąrašas. Susitikimo dalyviams prisistatė ir vaidinančių neįgaliųjų grupė – viešoji įstaiga „Naujasis teatras“. Jos vadovė Svetlana Laima Zemleckienė papasakojo apie vien neįgaliųjų iniciatyva gyvuojančią teatro trupę, kurioje vaidina 12 įvairių negalių turinčių žmonių. Šio teatro niekas neremia, tačiau neįgalūs aktoriai stato spektaklius, rengia jų premjeras, siekia profesinio meistriškumo. Visuomenei jau pristatyti 2 spektakliai – „Stiklinis žvėrynas“ ir „Pasiuntinys“, birželį numatoma muzikinio padavimo „Lietuvos vilkas – Didysis kunigaikštis“ premjera. Neįgaliųjų teatro trupė jau kviečiama ir į įvairius tarptautinius teatrų festivalius. Tačiau tam reikia lėšų. „Naujasis teatras“ bandė siekti socialinės įmonės statuso – Darbo biržai pateikė savo verslo planą. Deja, gavo neigiamą atsakymą, o trys, pasak S.L.Zemleckienės, neegzistuojančios įmonės buvo „palaimintos“. Į šią pastabą sureagavusi Prezidentė paprašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Neįgaliųjų reikalų departamento atstovų pasidomėti šia situacija.

 

Palankaus D.Grybauskaitės vertinimo sulaukė ir „Naujojo teatro“ sumanumas sprendžiant neįgalių aktorių atvykimo į repeticijas bei spektaklius problemą. Kadangi teatras neturi jokios transporto priemonės, o prisiprašyti tokias paslaugas teikiančiųjų pagalbos nepasisekė, savo interneto svetainėje jie paskelbė ieškantys savanorių, kurie savo automobiliais galėtų vežioti aktorius. Ir, visų nuostabai, tokių žmonių atsirado visai nemažai. Šalies vadovė kūrybingiems neįgaliesiems padėkojo ne tik už jų meninių gebėjimų puoselėjimą, bet ir už visuomenės pilietiškumo ugdymą.

 

Bendradarbiavimas su savivaldybėmis – rimta problema

 

„Vilties“ bendrijos vadovė Dana Migaliova Prezidentės bei kitų susitikime dalyvavusių valstybės pareigūnų dėmesį atkreipė į sudėtingą nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą su vietos savivaldybėmis. Neįgaliųjų organizacijų iniciatyva savivaldybėse buvo pradėta įgyvendinti daugybė naujų dalykų, be kurių šiandien sunku įsivaizduoti negalios žmonių gyvenimą. Tačiau savivaldybės pamažu atsisako remti jau įkurtus neįgaliųjų dienos centrus, neįgaliųjų organizacijų vykdomas programas, teikiamas paslaugas, o steigia ir finansuoja savas įstaigas. Nesiseka užmegzti konstruktyvaus dialogo ir su Savivaldybių asociacija.

 

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis užsiminė apie vis griežtinamą specialiųjų poreikių nustatymo tvarką. Jo nuomone, socialinių išmokų netenkantiems neįgaliesiems vietoj jų turėtų būti pasiūlytos būtinos paslaugos. Tačiau to nėra. Netgi atvirkščiai – savivaldybės gerokai sumažino galimybes sunkiai besiverčiantiems, neįgaliems gyventojams kreiptis dėl nemokamų socialinių paslaugų. Taupydamos lėšas jos mažina ir nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų finansavimą.

 

Šalies vadovė sutiko, jog tai rimta problema. Pasak jos, savivaldybės yra monopolizavusios paslaugų teikimo sferą ir neįsileidžia konkurencijos. Jų teikiamos paslaugos brangios ir nekonkurencingos. Pasak D.Grybauskaitės, bet kokia monopolizacija yra stagnacija, todėl reikia keisti įstatymų bazę – leisti nevyriausybinėms organizacijoms konkuruoti teikiant paslaugas bei dalyvauti įsisavinant Europos Sąjungos paramą.

 

Neįgaliųjų teisių konvencija vis dar negalima vadovautis

 

Šalies vadovės nuomone, nemažai neįgaliųjų problemų padėtų išspręsti JT neįgaliųjų teisių konvencijos įteisinimas. Deja, neįgalieji niekaip nesulaukia, kada ji bus ratifikuota.

 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Jonas Dagys patvirtino, kad Konvencijos ratifikavimas atidėtas pavasario sesijai. Šis procesas taip užtrukęs dėl keleto priežasčių: pirmiausia – dėl pačių neįgaliųjų pastebėto netikslaus Konvencijos teksto vertimo, po to – dėl Seimo narių išsakytų abejonių, ar ratifikavę šį dokumentą, esant tokiai sudėtingai finansinei situacijai, pajėgsime jį įgyvendinti. Kadangi, pasak J.Dagio, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesigirdi jokių nerimo ženklų, pavasario sesijoje Neįgaliųjų teisių konvencija turėtų būti ratifikuota.

 

Susitikimą apibendrinusi Prezidentė teigė, jog neįgalūs žmonės turi sulaukti realios, o ne deklaratyvios pagalbos, todėl būtina garantuoti, kad kiekvienas žmogus turėtų sąlygas mokytis, dirbti ir tobulėti. Labai svarbu plėtoti socialinių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems bei jų šeimoms. Pasak valstybės vadovės, tam deramą dėmesį privalo skirti ne tik Seimas ir Vyriausybė, bet ir savivalda, jos institucijos bei vietos bendruomenės.