Panevėžyje esančioje makaronų gamybos įmonėje „Amber Pasta” – karšta. Ir darbo inspektoriai, ir Darbo biržos atstovai iš jos išsikraustė vos prieš keletą dienų.

Šioje įmonėje dirba apie 80 žmonių, maždaug 60 jų – neįgalieji. Tarp jų – ir penkios finansininkės. Šioms moterims ir teko atremti tikrintojų viešnagę.

„Darbo birža kas mėnesį gauna ataskaitas. Kasmet jos atstovai atlieka reviziją. Ir darbo inspektoriai lankosi. Niekada nėra buvę didesnių pažeidimų.

Ir štai dabar, lyg būtume nusikaltėliai, atsidūrėme po inspektorių didinamuoju stiklu. Mūsų žmonėms tai – didžiulis stresas”, – sakė „Amber Pasta” pardavimo direktorius Marius Dužinas.

Neberanda darbuotojų

Socialinėje įmonėje daugiau nei pusė dirbančių asmenų turi būti neįgalieji. Tačiau surasti tokių darbuotojų – sunku. Lietuvoje – šimtai tūkstančių neįgaliųjų, retas kuris yra darbingas.

„Nuo birželio nerandame neįgalių žmonių lengvam fiziniam darbui: niekas net neateina pasisiūlyti”, – sakė M.Dužinas.

Ketina nušluoti iš rinkos

Pastaruosius porą mėnesių įvairių valstybės institucijų pareigūnai – darbo inspektoriai, mokesčių inspektoriai, Darbo biržos atstovai visas socialines įmones šukavo jų net neįspėję. Tokių bendrovių yra per 130.

Tikrinti įmones pradėta kilus įtarimui, kad jose neįgalieji įdarbinami fiktyviai dėl tokioms įmonėms suteikiamų lengvatų.

„Tai nesusipratimas. Dauguma socialinių įmonių dirba labai gerai. Bet paaiškėjus, kad kelios piktnaudžiavo savo statusu, buvo užsipultos visos”, – piktinosi Socialinių įmonių asociacijos vadovė Irena Tarvydienė.

Jos teigimu, socialinių įmonių, kuriose dirba apie 2800 neįgaliųjų, likimas pakibo ant plauko.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį turėjęs svarstyti tokias įstatymų pataisas, jų net neatsivertė. Mat į posėdį susirinkusių ministerijos ir šių įmonių atstovų nuomonės kategoriškai išsiskyrė.

Ministerija laikosi nuostatos: įstatymas – niekinis, tokias įmones apskritai reikia naikinti.

Anot I.Tarvydienės, neįgaliesiems tai būtų lyg akmuo po kaklu. Tokiu atveju jie visi būtų atleisti.

„Socialinėse įmonėse neįgalieji dirba tokiu tempu, kokiu gali. Jiems nereikia konkuruoti su sveikaisiais”, – kalbėjo I.Tarvydienė.

Pelnosi sveikieji?

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių reikalų ir darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas nusiteikęs kategoriškai. Jo teigimu, Socialinių įmonių įstatymas proteguoja 100 savininkų, tarp kurių net nėra neįgaliųjų.

„Socialinėse įmonėse dirba vos 1 proc. neįgaliųjų, bet joms suteikiama didžiulių lengvatų.

Darbuotojams mokama minimali alga, o pelną pasiima savininkai”, – kirto V.Majauskas.

Be to, socialinės įmonės gauna subsidijų neįgaliųjų darbo vietai įrengti, neįgaliesiems vežioti.

Per metus, anot V.Majausko, tiems 100 savininkų valstybė atseikėja 70–100 mln. litų.

Anot pašnekovo, įmones tikrinti buvo pradėta pastebėjus, kad kai kuriose jų pelnas sudaro net pusę metų apyvartos. Kita dingstis – atsiradę skelbimai apie parduodamas socialines įmones.

„Pirminiais patikrinimo duomenimis, būta ne vienos įmonės, kuriose neįgalieji įdarbinti fiktyviai – jie ten net nesirodo.

Būta ir tokių, kuriose neįrengta darbo vietų neįgaliesiems. Tačiau sveikieji jais naudojasi pasiimdami uždirbtą pelną”, – sakė V.Majauskas.

 

Šaltinis:  www.lrytas.lt